वाल्मीकि रामायणम् · अरण्यकाण्डम्Araṇya Kāṇḍa

अरण्यकाण्डम्Araṇya Kāṇḍa

सर्गः ९ · ३३ श्लोकाःSarga 9 · 33 ślokas
अशोधित पाठ · unverified — गीताप्रेस शोधन शेष
॥ ३ · ९ · १ ॥
सुतीक्ष्णेन अभ्यनुज्ञातम् प्रस्थितम् रघु नन्दनम् । हृद्यया स्निग्धया वाचा भर्तारम् इदम् अब्रवीत् ॥

sutīkṣṇena abhyanujñātam prasthitam raghu nandanam ।
hṛdyayā snigdhayā vācā bhartāram idam abravīt ॥

हिन्दी अनुवाद शीघ्र जुड़ेगा।

English translation coming soon.

॥ ३ · ९ · २ ॥
अधर्मम् तु सुसूक्ष्मेण विधिना प्राप्यते महान् । निवृत्तेन शक्यो अयम् व्यसनात् कामजाद् इह ॥

adharmam tu susūkṣmeṇa vidhinā prāpyate mahān ।
nivṛttena ca śakyo ayam vyasanāt kāmajād iha ॥

हिन्दी अनुवाद शीघ्र जुड़ेगा।

English translation coming soon.

॥ ३ · ९ · ३ ॥
त्रीणि एव व्यसनानि अत्र कामजानि भवन्ति उत । मिथ्या वाक्यम् तु परमम् तस्मात् गुरुतरा उभौ ॥

trīṇi eva vyasanāni atra kāmajāni bhavanti uta ।
mithyā vākyam tu paramam tasmāt gurutarā ubhau ॥

हिन्दी अनुवाद शीघ्र जुड़ेगा।

English translation coming soon.

॥ ३ · ९ · ४ ॥
पर दार अभिगमनम् विना वैरम् रौद्रता । मिथ्या वाक्यम् ते भूतम् भविष्यति राघव ॥

para dāra abhigamanam vinā vairam ca raudratā ।
mithyā vākyam na te bhūtam na bhaviṣyati rāghava ॥

हिन्दी अनुवाद शीघ्र जुड़ेगा।

English translation coming soon.

॥ ३ · ९ · ५ ॥
कुतो अभिलषणम् स्त्रीणाम् परेषाम् धर्म नाशनम् । तव नास्ति मनुष्येन्द्र आभूत् ते कदाचन ॥

kuto abhilaṣaṇam strīṇām pareṣām dharma nāśanam ।
tava nāsti manuṣyendra na ca ābhūt te kadācana ॥

हिन्दी अनुवाद शीघ्र जुड़ेगा।

English translation coming soon.

॥ ३ · ९ · ६ ॥
मनस्यपि तथा राम एतत् विद्यते क्वचित् । स्व दार निरतः एव नित्यम् एव नृपात्मज ॥

manasyapi tathā rāma na ca etat vidyate kvacit ।
sva dāra nirataḥ ca eva nityam eva nṛpātmaja ॥

हिन्दी अनुवाद शीघ्र जुड़ेगा।

English translation coming soon.

॥ ३ · ९ · ७ ॥
धर्मिष्टः सत्य सन्धः पितुः निर्देश कारकः । त्वयि धर्मः सत्यम् त्वयि सर्वम् प्रतिष्टितम् ॥

dharmiṣṭaḥ satya sandhaḥ ca pituḥ nirdeśa kārakaḥ ।
tvayi dharmaḥ ca satyam ca tvayi sarvam pratiṣṭitam ॥

हिन्दी अनुवाद शीघ्र जुड़ेगा।

English translation coming soon.

॥ ३ · ९ · ८ ॥
तच्च सर्वम् महाबाहो शक्यम् वोढुम् जितेइन्द्रियैः । तव वश्य इन्द्रियत्वम् जानामि शुभदर्शन ॥

tacca sarvam mahābāho śakyam voḍhum jiteindriyaiḥ ।
tava vaśya indriyatvam ca jānāmi śubhadarśana ॥

हिन्दी अनुवाद शीघ्र जुड़ेगा।

English translation coming soon.

॥ ३ · ९ · ९ ॥
तृतीयम् यद् इदम् रौद्रम् पर प्राण अभिहिंसनम् । निर्वैरम् क्रियते मोहात् तत् ते समुपस्थितम् ॥

tṛtīyam yad idam raudram para prāṇa abhihiṁsanam ।
nirvairam kriyate mohāt tat ca te samupasthitam ॥

हिन्दी अनुवाद शीघ्र जुड़ेगा।

English translation coming soon.

॥ ३ · ९ · १० ॥
प्रतिज्ञातः त्वया वीर दण्डकारण्य वासिनाम् । ऋषीणाम् रक्षणार्थाय वधः संयति रक्षसाम् ॥

pratijñātaḥ tvayā vīra daṇḍakāraṇya vāsinām ।
ṛṣīṇām rakṣaṇārthāya vadhaḥ saṁyati rakṣasām ॥

हिन्दी अनुवाद शीघ्र जुड़ेगा।

English translation coming soon.

॥ ३ · ९ · ११ ॥
एतन् निमित्तम् वनम् दण्डका इति विश्रुतम् । प्रस्थितः त्वम् सह भ्रात्रा धृत बाण शराअसनः ॥

etan nimittam ca vanam daṇḍakā iti viśrutam ।
prasthitaḥ tvam saha bhrātrā dhṛta bāṇa śarāasanaḥ ॥

हिन्दी अनुवाद शीघ्र जुड़ेगा।

English translation coming soon.

॥ ३ · ९ · १२ ॥
ततः त्वाम् प्रस्थितम् दृष्ट्वा मम चिन्त आकुलम् मनः । त्वत् वृत्तम् चिन्तयन्त्या वै भवेत् निःश्रेयसम् हितम् ॥

tataḥ tvām prasthitam dṛṣṭvā mama cinta ākulam manaḥ ।
tvat vṛttam cintayantyā vai bhavet niḥśreyasam hitam ॥

हिन्दी अनुवाद शीघ्र जुड़ेगा।

English translation coming soon.

॥ ३ · ९ · १३ ॥
हि मे रोचते वीरः गमनम् दण्डकान् प्रति । कारणम् तत्र वक्ष्यामि वदन्त्याः श्रूयताम् मम ॥

na hi me rocate vīraḥ gamanam daṇḍakān prati ।
kāraṇam tatra vakṣyāmi vadantyāḥ śrūyatām mama ॥

हिन्दी अनुवाद शीघ्र जुड़ेगा।

English translation coming soon.

॥ ३ · ९ · १४ ॥
त्वम् हि बाण धनुष्पाणिः भ्रात्रा सह वनम् गतः । दृष्ट्वा वन चरान् सर्वान् कच्चित् कुर्याः शर व्ययम् ॥

tvam hi bāṇa dhanuṣpāṇiḥ bhrātrā saha vanam gataḥ ।
dṛṣṭvā vana carān sarvān kaccit kuryāḥ śara vyayam ॥

हिन्दी अनुवाद शीघ्र जुड़ेगा।

English translation coming soon.

॥ ३ · ९ · १५ ॥
क्षत्रियाणाम् इह धनुर् हुताशस्य इन्धनानि च । समीपतः स्थितम् तेजो बलम् उच्छ्रयते भृशम् ॥

kṣatriyāṇām iha dhanur hutāśasya indhanāni ca ।
samīpataḥ sthitam tejo balam ucchrayate bhṛśam ॥

हिन्दी अनुवाद शीघ्र जुड़ेगा।

English translation coming soon.

॥ ३ · ९ · १६ ॥
पुरा किल महाबाहो तपस्वी सत्य वाक् शुचिः । कस्मिन् चित् अभवत् पुण्ये वने रत मृग द्विजे ॥

purā kila mahābāho tapasvī satya vāk śuciḥ ।
kasmin cit abhavat puṇye vane rata mṛga dvije ॥

हिन्दी अनुवाद शीघ्र जुड़ेगा।

English translation coming soon.

॥ ३ · ९ · १७ ॥
तस्य एव तपसो विघ्नम् कर्तुम् इन्द्रः शचीपतिः । खड्ग पाणिः अथ आगच्छत् आश्रमम् भट रूप धृक् ॥

tasya eva tapaso vighnam kartum indraḥ śacīpatiḥ ।
khaḍga pāṇiḥ atha āgacchat āśramam bhaṭa rūpa dhṛk ॥

हिन्दी अनुवाद शीघ्र जुड़ेगा।

English translation coming soon.

॥ ३ · ९ · १८ ॥
तस्मिन् तत् आश्रम पदे निहितः खड्ग उत्तमः । न्यास विधिना दत्तः पुण्ये तपसि तिष्ठतः ॥

tasmin tat āśrama pade nihitaḥ khaḍga uttamaḥ ।
sa nyāsa vidhinā dattaḥ puṇye tapasi tiṣṭhataḥ ॥

हिन्दी अनुवाद शीघ्र जुड़ेगा।

English translation coming soon.

॥ ३ · ९ · १९ ॥
तत् शस्त्रम् अनुप्राप्य न्यास रक्षण तत्परः । वने तु विचरति एव रक्षन् प्रत्ययम् आत्मनः ॥

sa tat śastram anuprāpya nyāsa rakṣaṇa tatparaḥ ।
vane tu vicarati eva rakṣan pratyayam ātmanaḥ ॥

हिन्दी अनुवाद शीघ्र जुड़ेगा।

English translation coming soon.

॥ ३ · ९ · २० ॥
यत्र गच्छति उपादातुम् मूलानि फलानि च । विना याति तम् खड्गम् न्यास रक्षण तत्परः ॥

yatra gacchati upādātum mūlāni ca phalāni ca ।
na vinā yāti tam khaḍgam nyāsa rakṣaṇa tatparaḥ ॥

हिन्दी अनुवाद शीघ्र जुड़ेगा।

English translation coming soon.

॥ ३ · ९ · २१ ॥
नित्यम् शस्त्रम् परिवहन् क्रमेण तपोधनः । चकार रौद्रीम् स्वाम् बुद्धिम् त्यक्त्वा तपसि निश्चयम् ॥

nityam śastram parivahan krameṇa sa tapodhanaḥ ।
cakāra raudrīm svām buddhim tyaktvā tapasi niścayam ॥

हिन्दी अनुवाद शीघ्र जुड़ेगा।

English translation coming soon.

॥ ३ · ९ · २२ ॥
ततः रौद्र अभिरतः प्रमत्तो अधर्म कर्षितः । तस्य शस्त्रस्य संवासात् जगाम नरकम् मुनिः ॥

tataḥ sa raudra abhirataḥ pramatto adharma karṣitaḥ ।
tasya śastrasya saṁvāsāt jagāma narakam muniḥ ॥

हिन्दी अनुवाद शीघ्र जुड़ेगा।

English translation coming soon.

॥ ३ · ९ · २३ ॥
एवम् एतत् पुरा वृत्तम् शस्त्र संयोग कारणम् । अग्नि संयोगवत् हेतुः शस्त्र संयोग उच्यते ॥

evam etat purā vṛttam śastra saṁyoga kāraṇam ।
agni saṁyogavat hetuḥ śastra saṁyoga ucyate ॥

हिन्दी अनुवाद शीघ्र जुड़ेगा।

English translation coming soon.

॥ ३ · ९ · २४ ॥
स्नेहात् बहुमानात् स्मारये त्वाम् शिक्षये । कथंचन सा कार्या गृहीत धनुषा त्वया ॥

snehāt ca bahumānāt ca smāraye tvām na śikṣaye ।
na kathaṁcana sā kāryā gṛhīta dhanuṣā tvayā ॥

हिन्दी अनुवाद शीघ्र जुड़ेगा।

English translation coming soon.

॥ ३ · ९ · २५ ॥
बुद्धिः वैरम् विना हन्तुम् राक्षसान् दण्डक आश्रितान् । अपराधम् विना हन्तुम् लोको वीर कामये ॥

buddhiḥ vairam vinā hantum rākṣasān daṇḍaka āśritān ।
aparādham vinā hantum loko vīra na kāmaye ॥

हिन्दी अनुवाद शीघ्र जुड़ेगा।

English translation coming soon.

॥ ३ · ९ · २६ ॥
क्षत्रियाणाम् तु वीराणाम् वनेषु नियतात्मनाम् । धनुषा कार्यम् एतावत् आर्तानाम् अभिरक्षणम् ॥

kṣatriyāṇām tu vīrāṇām vaneṣu niyatātmanām ।
dhanuṣā kāryam etāvat ārtānām abhirakṣaṇam ॥

हिन्दी अनुवाद शीघ्र जुड़ेगा।

English translation coming soon.

॥ ३ · ९ · २७ ॥
क्व शस्त्रम् क्व वनम् क्व क्षात्रम् तपः क्व च । व्याविद्धम् इदम् अस्माभिः देश धर्मः तु पूज्यताम् ॥

kva ca śastram kva ca vanam kva ca kṣātram tapaḥ kva ca ।
vyāviddham idam asmābhiḥ deśa dharmaḥ tu pūjyatām ॥

हिन्दी अनुवाद शीघ्र जुड़ेगा।

English translation coming soon.

॥ ३ · ९ · २८ ॥
तदार्य कलुषा बुद्धिः जायते शस्त्र सेवनात् । पुनर् गत्वात् तत् अयोध्यायाम् क्षत्र धर्मम् चरिष्यसि ॥

tadārya kaluṣā buddhiḥ jāyate śastra sevanāt ।
punar gatvāt tat ayodhyāyām kṣatra dharmam cariṣyasi ॥

हिन्दी अनुवाद शीघ्र जुड़ेगा।

English translation coming soon.

॥ ३ · ९ · २९ ॥
अक्षया तु भवेत् प्रीतिः श्वश्रू श्वशुरयोः मम । यदि राज्यम् हि संन्यस्य भवेत् त्वम् निरतो मुनिः ॥

akṣayā tu bhavet prītiḥ śvaśrū śvaśurayoḥ mama ।
yadi rājyam hi saṁnyasya bhavet tvam nirato muniḥ ॥

हिन्दी अनुवाद शीघ्र जुड़ेगा।

English translation coming soon.

॥ ३ · ९ · ३० ॥
धर्मात् अर्थः प्रभवति धर्मात् प्रभवते सुखम् । धर्मेण लभते सर्वम् धर्म सारम् इदम् जगत् ॥

dharmāt arthaḥ prabhavati dharmāt prabhavate sukham ।
dharmeṇa labhate sarvam dharma sāram idam jagat ॥

हिन्दी अनुवाद शीघ्र जुड़ेगा।

English translation coming soon.

॥ ३ · ९ · ३१ ॥
आत्मानम् नियमैः तैः तैः कर्षयित्वा प्रयत्नतः । प्राप्यते निपुणैः धर्मो सुखात् लभते सुखम् ॥

ātmānam niyamaiḥ taiḥ taiḥ karṣayitvā prayatnataḥ ।
prāpyate nipuṇaiḥ dharmo na sukhāt labhate sukham ॥

हिन्दी अनुवाद शीघ्र जुड़ेगा।

English translation coming soon.

॥ ३ · ९ · ३२ ॥
नित्यम् शुचि मतिः सौम्य चर धर्मम् तपो वने । सर्वम् हि विदितम् तुभ्यम् त्रैलोक्यम् अपि तत्त्वतः ॥

nityam śuci matiḥ saumya cara dharmam tapo vane ।
sarvam hi viditam tubhyam trailokyam api tattvataḥ ॥

हिन्दी अनुवाद शीघ्र जुड़ेगा।

English translation coming soon.

॥ ३ · ९ · ३३ ॥
स्त्री चापलात् एतत् उदाहृतम् मेधर्मम् वक्तुम् तव कः समर्थः । विचार्य बुद्ध्या तु सह अनुजेनयत् रोचते तत् कुरु अचिरेण ॥

strī cāpalāt etat udāhṛtam medharmam ca vaktum tava kaḥ samarthaḥ ।
vicārya buddhyā tu saha anujenayat rocate tat kuru ma acireṇa ॥

हिन्दी अनुवाद शीघ्र जुड़ेगा।

English translation coming soon.